Storosios žarnos ligos

Divertikuliozė

storosios žarnos ligos. DivertikuliozėDivertikuliozė – viena iš ligų, priskiriamų storosios žarnos ligoms. Ši liga pasireiškia dėl žarnos sienelėje susidariusių divertikulų, tai yra divertikulų buvimas storojo žarnyno sienelėje.

Divertikulai susidaro (išlenda) silpniausiose žarnos sienelės vietose ir tai yra tam tikra žarnos sienelės išvarža (t.y. žarnos gleivinė maišelio formos dariniu išsiveržia per žarnos sienelę).

Divertikulas reiškia būklę, anatominius pokyčius, t.y. maišelio pavidalo gleivinės išsigaubimas į raumeninį žarnyno sienelės sluoksnį, ypač tose vietose, kur praeina kraujagyslės.

Divertikuliozė apima tokias būkles, kaip:

  • besimptominė divertikuliozė;
  • simptominė divertikuliozė;
  • divertikuliozės komplikacijos: divertikulitas (uždegimas) arba kraujavimas iš divertikulų.

Divertikuliozė yra dažna liga vyresniame amžiuje, kuri vienodai dažnai pasireiškia moterims ir vyrams. Rizika susirgti didėja su amžiumi.

Simptominei divertikuliozei gali būti  būdingi pilvo skausmai. Jie būna dažniau kairėje apatinėje pilvo dalyje ar virš gaktikaulio. Skausmas gali būti spazmiškas, stiprėja pavalgius, sumažėja arba visai praeina išėjus dujoms ar pasituštinus. Taip pat šiai ligai būdingi tuštinimosi sutrikimai – vidurių užkietėjimas, bet galimi ir viduriavimo epizodai. Gana būdingas simptomas yra pilvo pūtimas.

Pavojingiausios divertikuliozės komplikacijos

Klasikinės divertikuliozės komplikacijos yra kraujavimas arba uždegimas (divertikulitas). Kraujavimui būdingas tuštinimasis su kraujo priemaiša, kai kraujuojama iš divertikulo gaubtinėje žarnoje.

Tolesnės divertikulito komplikacijos – abscesas, peritonitas, fistulės, žarnų obstrukcija – gydomos chirurginiais metodais.

Divertikuliozės simptomai

Sunkių divertikulitų metu galimi šie simptomai:
  • karščiavimas;
  • prakaitavimas;
  • jaučiamas didelis bendras silpnumas;
  • didelis pastovus skausmas pilve.

 

Simptomai gali būti panašūs į ūmų apendicitą, todėl gydytojai kartais tai vadina „kairiuoju apendicitu“. Negydant ar netinkamai gydant, liga progresuoja ir vystosi dar grėsmingesnės komplikacijos. Ligos diagnozė nustatoma ištyrus sergantį žmogų ambulatoriškai ar ligoninėje. Geriausiai, kai susirgimą gydo gydytojai specialistai – gastroenterologai arba koloproktologai.

Divertikuliozės gydymas. Mityba

Divertikuliozės ligos eiga yra lėta, 15-20 procentų ja sergančių ligonių būna komplikacijos, ypač divertikulitai. Mažiausiai trečdaliui ligonių divertikulitai kartojasi, apie 3/4 ligonių divertikulitai praeina per 7 -8 dienas, tačiau likusiam ketvirtadaliui jau pirmo epizodo metu divertikukai komplikuojasi ir prireikia gydyti chirurgiškai.

Divertikuliozė nėra ikivėžinė liga, bet šios dvi ligos gali būti kartu, vystytis nepriklausomai viena nuo kitos.

Besimptominiais atvejais paprastai gydymo nereikia. Patartina vengti vidurių užkietėjimų – t.y. valgyti daugiau skaidulinių medžiagų arba tiesiog sėlenų, nevartoti vidurius laisvinančių vaistų, nedaryti klizmų.

Mityba besimptomės divertikuliozės atveju yra svarbiausias gydymo komponentas.

Reikalinga daug daržovių turinti dieta, rupių miltų duona, slyvų, abrikosų, persikų, figos, burokėlių ir kt. Patartina gerti daug vandens, ne mažiau kaip 2 litrus per dieną.

Nekomplikuotos simptominės divertikuliozės atvejais, šalia nuolatinio didesnio skaidulų maiste vartojimo, skiriamas ir simptominis – t.y., medikamentinis gydymas.

Kraujavimo iš divertikulų atvejais ligonis iš karto guldomas į ligoninę. Divertikulitą reikia pradėti gydyti iš karto jį nustačius. Lengvų divertikulito formų gydymas gali būti ir ambulatorinis, o sunkesniais atvejais reikalingas stacionarinis gydymas.

Storosios žarnos uždegiminės ligos

Žarnyno uždegimas gali pasireikšti įvairiomis ligomis, tokiomis kaip: Krono liga ar opiniu kolitu.

Storosios žarnos ligos. Krono liga

Krono liga – tai lėtinė žarnyno liga, pasireiškianti uždegimu, kuris pažeidžia paviršinius ir giliuosius žarnos sienelės sluoksnius. Dažniausiai uždegiminių pakitimų ir opų atsiranda plonosios žarnos galinėje ir storosios žarnos pradinėje dalyje.
Galimi Krono ligos simptomai:
  • viduriavimas;
  • karščiavimas;
  • prakaitavimas;
  • silpnumas;
  • išangės kraujavimas ir skausmingumas;
  • kūno svorio mažėjimas be priežasties;
  • dešinės pilvo pusės skausmas.

 

Negydoma Krono liga dažnai lemia žarnyno nepraeinamumo atsiradimą, o opos gali pažeisti šalia esančius organus. Krono liga gali lemti sutrikusį medžiagų pasisavinimą, dėl ko vystosi mažakraujystė.

Krono ligos atsiradimą iš dalies gali lemti įvairūs organizmo imuninės sistemos sutrikimai ar genetinis paveldėjimas.

Krono ligos gydymas

Krono liga gydoma specialiais medikamentais arba chirurginiais metodais. Šiai ligai dažniausiai taikomi vaistai nuo uždegimo bei imunosupresantai.

Jeigu medikamentinis gydymas bei gyvenimo būdo įpročių pakeitimas nepadeda, paskiriama žarnų operacija, po kurios ligonis gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, tačiau šiek tiek pasikeičia tuštinimosi procesas, kadangi nesusiformuoja kietos išmatos.

Storosios žarnos ligos. Opinis kolitas

Opinis kolitas – lėtinis storosios žarnos uždegimas, kuris sukelia paviršinių gleivinės opų atsiradimą.
Galimi opinio kolito simptomai:
  • pykinimas;
  • išmatos su gleivėmis bei krauju;
  • karščiavimas;
  • viduriavimas;
  • apetito stoka.

Negydomas opinis kolitas gali sukelti mažakraujystę, pilvaplėvės uždegimą ar net storosios žarnos vėžį.

Opinis kolitas taip pat iš dalies gali būti nulemtas organizmo imuninės sistemos sutrikimo ar genetinių priežasčių.

Opinio kolito gydymas

Opinis kolitas gydomas iš dalies panašiai, kaip ir Krono liga.

Ligos pradžioje taikomas medikamentinis gydymas bei speciali dieta, kurioje vyrauja sveikas, subalansuotas, kaloringas, tačiau mažiau skaidulų turintis maistas.

Jeigu medikamentinis gydymas neduoda laukiamų rezultatų, chirurginiu būdu pašalinama pažeista žarnos dalis.

Ligų profilaktika ir mityba

Žarnyno uždegimas praktiškai neturi patvirtintų veiksmingų profilaktikos priemonių. Vis dėlto, siekiant išvengti Krono ir kitų panašių ligų, verta pasirūpinti savo mityba, vengti netoleruotinų maisto produktų, pasirūpinti, kad gautumėte reikiamų vitaminų ir mineralinių medžiagų.

Tuo tarpu, jeigu siekiate sumažinti riziką susirgti opiniu kolitu, venkite mielinės tešlos gaminių, keptos, riebios mėsos, pieno, riebių konditerijos gaminių. Žarnyno uždegimas gali šiek tiek sumažėti, jeigu vartosite ryžius, persikus, negazuotą vandenį.

Vis dėlto, žarnyno sutrikimas negali būti nugalėtas vien pakoregavus mitybą.

Svarbu žinoti, kad net silpniausiais simptomais pasireiškiantis žarnų uždegimas negali būti ignoruojamas. Pajutę pirmuosius žarnų uždegimo ligų simptomus, būtina apsilankyti pas gydytojus, kurie įvertins Jūsų sveikatos būklę ir paskirs efektyvų gydymą.