Hemorojus – tai simptominis išangės kaverninių kūnelių (veninių rezginių) padidėjimas ir nuslinkimas žemyn, veninių darinių susidarymas išangėje.

Išangės įplėša – plėšiantis skausmas tuštinantis su šviežiu krauju yra dažniausias išangės įplėšos požymis. Skausmas paprastai trunka dar porą valandų po tuštinimosi.

Paraproktitas – tai aplink išangę ir tiesiąją žarną esančių audinių uždegimas ir pūlinys.

Anorektinė fistulė – tai lėtinis fistulinis audinių aplink tiesiąją žarną uždegimas.

Hemorojus. Simptomai

Hemorojaus simptomai gali sukelti:

• kraujavimą;
• niežėjimą;
• skausmą;
• išangės dirginimą;
• skausmą tuštinantis;
• kitus nemalonius pojūčius.

Hemorojus. Priežastys

Didesnę riziką susirgti hemorojumi turi žmonės, kurie:

• dirba sėdimą darbą;
• mažai juda;
• valgo “nesveiką maistą”, o tai skatina vidurių užkietėjimą, stanginimąsi, neteisingus tuštinimosi įpročius, t.y., “ilgą sėdėjimą tualete”.

Hemorojus. Gydymas

Gydant hemorojų, svarbu ne tik sureguliuoti maistą, atsisakant vidurių užkietėjimą skatinančių maisto produktų, bet ir naudoti specialius gydytojo paskirtus tepalus ar žvakutes. Jie slopina uždegimą, sumažina skausmą, niežulį bei kitus nemalonius pojūčius. Paprastai žvakutės ar tepalas yra naudojami 3 – 4 savaites, žinoma, atsižvelgiant į individualius ligų simptomus bei gydytojo rekomendacijas.

Jei skausmas labai stiprus (esant hemorojaus paūmėjimui t.y. hemorojinio mazgo trombozei), keletą dienų gali tekti vartoti ir stiprius nuskausminamuosius.

Kraujavimui stabdyti veiksmingi augaliniai venų sienelių pralaidumą mažinantys vaistai (venotonikai). Kai kuriais atvejais hemorojų galima sėkmingai gydyti guminių žiedų ligatūromis (ant mazgo uždedama gumelė). Procedūros metu galima be skausmo perrišti vidinius mazgus, o jiems atsinaujinus, – procedūrą kartoti. Jei mazgai dideli ar dėl kitų priežasčių jų negalima perrišti be operacijos, tuomet tenka atlikti chirurginę operaciją pritaikius bendrinę nejautrą.

Visada reikėtų prisiminti, kad po hemorojaus simptomais gali slėptis ir rimtesnės ligos požymiai, todėl ypač vyresniame amžiuje, rekomenduojama specialisto konsultacija ir detalesnis žarnyno ištyrimas.

Priklausomai nuo ligos pobūdžio ir laipsnio, hemorojaus gydymui gali būti skiriamas:

• konservatyvus medikamentinis gydymas (taikoma dieta, skiriami flebotonikai, žvakutės), atliekamos minimaliai invazinės procedūros (mazgų perrišimas specialiais žiedais);

• chirurginis gydymas – atliekama hemorojinių mazgų šalinimo operacija.

Taip pat gali būti taikomas ir modernusis būdas – hemorojinių mazgų gydymas lazeriu (lazerinė hemoroidektomija).

Šio gydymo esmė – tiesioginis lazerinio spindulio poveikis hemorojiniams mazgams, kuris skatina hemorojaus sumažėjimą ar visišką sunykimą.

Hemorojaus gydymo lazeriu privalumai:

• išangės srityje nelieka didelių žaizdų;
• išsaugoma anoderma ir normali anatomija;
• mažesnis pooperacinis skausmas;
• pacientas greičiau atgauna jėgas ir grįžta į įprastą gyvenimą.

Mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijos

Jei Jus vargina vidurių užkietėjimas ar hemorojus, rekomenduojama daugiau dėmesio reikėtų skirti sveikam gyvenimo būdui, fiziniam aktyvumui ir mitybai, vartojant pakankamą kiekį skysčių, augalinio, skaidulinio maisto.

Paprasčiausia, bet labai efektyvi priemonė – vanduo. Nepamirškite išgerti kiek įmanoma daugiau vandens. Neišgeriant reikiamo kiekio skysčių, gali būti jaučiamas galvos skausmas, svaigimas, nuovargis ir silpnumas.

Tiek sergant hemorojumi, tiek besirūpinant jo profilaktika, labai svarbu vengti vidurių užkietėjimo, todėl į kasdieninę savo mitybą įtraukite maisto produktų, turinčių daug skaidulinių medžiagų: daržovių, vaisių, uogų, rupios duonos, pilno grūdo duonos gaminių, pupelių, avižų, riešutų. Trumpiau tariant, pusryčiams sumuštinį su džemu rekomenduojama iškeisti į avižinių dribsnių košę su uogomis ir riešutais, o pietums pasigaminti daržovių troškinį su rupia duona.

Lengva mankšta taip pat daro stebuklus. Net jei nesate sporto entuziastas, kelis lengvus pratimus tikrai galite atlikti bet kur ir bet kada. Pavyzdžiui, sėdint ant kėdės sutraukite ir atpalaiduokite išangės raumenis. Pratimą kartokite maždaug dvi minutes. Taip pat padės įprasta mankšta: ryte bent 5 – 10 minučių skirkite lengvai mankštai, tai ne tik padės išvengti fizinių negalavimų, tačiau taip pat pagelbės pasitikti dieną žvaliai ir puikios nuotaikos.

Dirbant sėdimą darbą, patariama daryti reguliarias pertraukėles, vengti aštraus maisto, alkoholio, mūvėti kompresines kojines, aktyvinančias kraujotaką. Svarbu atkreipti dėmesį ir į tuštinimosi įpročius, vengiant ilgo sėdėjimo tualete (vadinamojo “laikraščių skaitymo”).

Apibendrinant, sveikas gyvenimo būdas padės išvengti hemorojaus, bei daugumos kitų ligų. Vis dėlto, jei net ir tai nepadėjo – itin svarbu nedelsti ir laiku kreiptis į gydytoją proktologą. Laiku pastebėjus ligą ją išgydyti paprasta, o uždelstas hemorojus gali pareikalauti ir operacijos.

Išangės įplėša

Išangės įplėša – plėšiantis skausmas tuštinantis su šviežiu krauju yra dažniausias išangės įplėšos požymis. Skausmas paprastai trunka dar porą valandų po tuštinimosi.

Nuo išangės įplėšų kenčia ir vyrai, ir moterys, jauni ir suaugę žmonės, rečiau: naujagimiai, vaikai ir senyvo amžiaus pacientai.  Ūmi išangės įplėša gali sugyti pati arba gydoma įvairiais medikamentais per keletą savaičių. Tais atvejais, jei įplėša tampa lėtinė, padidėja vidinio išangės rauko tonusas, būtinas specifinis gydymas.

Neretai vidurių užkietėjimas (kietos išmatos) ar koks nors išmatose esantis komponentas traumuoja išangės sritį, joms slenkant analiniu kanalu. Kadangi ta zona prastai aprūpinta krauju, įplėšos gyja sunkiai. Be to, atsiranda psichologinis diskomfortas – pacientas, baimindamasis skausmo, stengiasi kuo rečiau tuštintis, viduriai kietėja, o kietos išmatos vėl traumuoja išangės kanalą. Ligai įsisenėjus, pakinta vidinio išangės rauko tonusas – jis tampa nuolatinio hipertonuso būsenos. Ligai įsisenėjus, dėl ilgalaikio uždegimo virš įplėšos susiformuoja odos raukšlė. Retais atvejais gali sutrikti ir šlapinimosi funkcija.

Išangės įplėša gali atsirasti ir dėl specifinių priežasčių – Krono ligos, leukemijos, lytiniu būdu plintančios infekcinės ligos, tiesiosios žarnos vėžio gydymo.

Gali būti skiriami vaistiniai preparatai: analgetikai, steroidiniai tepalai, tačiau jie tik sumažina simptomus, bet nepanaikina ligos priežasties. Preparatai, atpalaiduojantys vidinio rauko tonusą (nitroglicerinas ir kalcio kanalų antagonistai) šiuo metu yra pagrindiniai vaistai, kuriais gydoma išangės įplėša. Taip pat gali būti naudojamos botulino toksino injekcijos į vidinį ar išorinį išangės rauką. Visos šios priemonės sumažina rauko tonusą ir leidžia įplėšai gyti.

Jei specifinis gydymas neduoda rezultatų, pacientui gali padėti tik operacija. Taikant kombinuotą intraveninę ir vietinę nejautrą, vidinis sfinkteris įpjaunamas apie 1 cm. Taip sumažinamas išangės rauko tonusas ir įplėša sugyja. Po lateralinės sfinkterotomijos retkarčiais pasitaiko nedidelio laipsnio išangės raukų funkcijos sutrikimų.

Moderni medicina leidžia iki minimumo sumažinti nemalonius pojūčius proktologinių tyrimų metu, todėl tikrai neverta jų baimintis. Laiku aptikus ligą, medikai turi daugiau galimybių parinkti paciento sveikatą tausojantį gydymo būdą, o pacientai – daugiau šansų išgyti ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Profilaktika. Rekomendacijos mitybai

Visavertė mityba, vartojant daug skaidulų turinčių produktų, vanduo, fizinis aktyvumas – tai  universalios taisyklės, padedančios išlaikyti gerą sveikatą ir tinkamą žarnyno funkcionavimą.

Paraproktitas

Paraproktitas – tai aplink išangę ir tiesiąją žarną esančių audinių uždegimas ir pūlinys.

Tai liga, kuri gydoma tik chirurgiškai. Vyrams ūminis paraproktitas nustatomas kelis kartus dažniau nei moterims.

Paraproktito priežastys

Paraproktito priežastis yra infekcija, kuri, patekusi į minkštuosius audinius, esančius aplink išangę, sukelia uždegimą ir pūlinį. . Manoma, kad kai kuriais atvejais infekcija patenka užsikimšus išangės kanale esančioms liaukutėms, o taip pat infekcija gali patekti per žaizdeles, atsiradusias dėl aštrių daiktų išmatose (kaulai, kiaušinio lukštai ir pan.), esant išangės įplėšai, sergant hemorojumi, lytiškai plintančioms ligoms.

Paraproktito požymiai

Paraproktito simptomai priklauso nuo jo lokalizacijos. Pagrindinis paraproktito požymis  – tai srities apie išangę patinimas, paraudimas, skausmas sėdint, kosint, taip pat tuštinantis. Paraproktitą lydi karščiavimas, bendras silpnumas, vidurių užkietėjimas, kartais šaltkrėtis, kiti požymiai. Kartais pūlinys gali pratrūkti, tuomet susidaro angutė, pro kurią teka pūliai.

Tyrimai ir gydymas

Svarbi yra gydytojo apžiūra ir apčiuopa (uždegimo apimtos vietos yra paraudusios, čiuopiant skausmingos), išangės tyrimas pirštu. Jo metu čiuopiamas skausmingas, minkštas darinys (pūlinys). Kartais prireikia echoskopinio tyrimo, ar kompiuterinės tomografijos.

Paraproktito gydymas yra operacinis: chirurgiškai išvalomas infekcijos židinys, o vėliau paskiriami antibiotikai.

Prognozė

Tam, kad paraproktitas nepasikartotų, rekomenduojama laikytis higienos taisyklių.

Anorektinė fistulė

Anorektinė fistulė – tai lėtinis fistulinis audinių aplink tiesiąją žarną uždegimas.

Anorektinė fistulė yra liga, dažniausiai pasireiškianti vidutinio amžiaus vyrams dėl analinių liaukų užsikimšimo. Retesniais atvejais ši fistulė atsiranda dėl Krono ligos, sergant imunodeficito viruso infekcija, esant tiesiosios žarnos ar išangės vėžiui, sergant tuberkulioze.

Sėkmingas anorektinės fistulės gydymas yra paremtas chirurginiu būdu.

Konservatyvus gydymas – praplovimai antiseptiniais tirpalais, mikroklizmos, prideginimai stipriais oksidantais – tai tik galimos priemonės slopinti fistulės aplinkos uždegimus, ruošiant pacientą operacijai.